įkirsti

1 įkir̃sti, į̃kerta, įkir̃to 1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji (glostoma katė) jam įkirsdavo nagais I.Simon. Ar drūčiai į̃kerta riešuto kiautas? Skr. Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta? D105. | refl. tr., intr.: Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos Paį. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją Š. 2. intr. M įręsti (kirviu).

įkirstinaĩ adv. užkirstinai: Rąstinių sienų rentimas įkirstinaĩ VĮ. | refl. prk.: Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės rš.

3. intr. įgelti, įkąsti: Gyvatė vaikui į koją įkir̃to Kp. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė Vvr. ^ Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas? rš. 4. intr. trenkti (apie griaustinį): Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą rš. 5. tr. smogiant ką aštrų įsmeigti: Įkir̃to kirvį į trinką Š. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Paį. Vienas dalgis yra į šalinę (į javus, šiaudus) į̃kirstas Gs. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas BsPII321. | refl.: Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto K.Bink. 6. tr. įsmeigti, suleisti: Dantis į kūną įkir̃sti KI354. Vilyčias įkerta į kūną buliaus V.Kudir. | Įkirstos šukos į galvą KlvrŽ. | refl. tr., intr.: Razbos (šuns vardas) dantys įsikirto į jo užpakalį V.Kudir. | Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias Als. | prk.: Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą rš. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą rš. 7. refl. įsikibti, įsikabinti: Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo rš. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę rš. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido Alk. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus Rdm. Laikosi įsikir̃tęs valties Prn. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja Rdm. 8. intr. įsiremti, įstrigti: Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina rš. | refl.: Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą V.Kudir. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt Paį. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų S.Dauk. 9. tr. prk. arti prikišti (nosį): Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Vvr. Nosį įkirtusys, skaito knygas Šts. 10. intr. smarkiai krintant, įsmigti: Įkerta lytus į sienotarpius Plng. 11. refl. tr. prk. įsikalti į galvą: Vieną daiktą įsìkerta, kad nepatinka Vlkv. 12. tr., intr. suduoti, mušti: Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių rš. Jis gerai jam įkirto Krkn. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių Jrb. 13. tr., intr. prk. pajėgti valgyti: Kaip žiūriu, tu nemažai į̃kerti Jrb. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̃kertu Žvr. | Rodos, lašinių į̃kerti, – ale toks kūdas Kt. 14. tr., intr. prk. mokėti, suprasti: Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana rš. Aš skaityti neį̃kertu, nereik ir tų laikraščių Gs. Aš į ruską druką neiñkertu Vv. 15. intr. prk. galėti, pajėgti: Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu Nm. Joja, kiek tik arklys į̃kerta Gs. Kad lekia, kaip tik į̃kerta Pc. Dirba kožnas, kiek tik įkerta Grš. 16. tr. prk. apgauti: Joną įkir̃to čigonas Rmš. 17. tr. įskaudinti: Spragilas įkerta rankas, ištampo Skdv. 18. refl. prk. laikytis, gyvuoti: Na, kap jūs įsìkertat toj naujoj vietoj? Alk. Kap dar įsìkerti? Plv. 19. refl. tr. prk. įsimylėti: Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Lp. Kad insikir̃to paskui ją kitas Lp. 20. refl. prk. įprasti: Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą (ją vartojo) Aps. 21. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas P.Cvir. 22. intr. prk. stipriai suspausti: Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas Str.

◊ į skùdurus įkir̃sti įskaityti, perskaityti: Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus (gal ir tą žodį perskaitysite)? Brb.

kaĩp kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – kaip kirviu inkirto Rod. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto LzP.

kaĩp [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę Gs. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs Slm. Sėdi kaĩp kóją insikir̃tęs Rod.

kója įkirstà nerimas ima: Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta Bsg. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų Užv.

\ kirsti; antkirsti; apkirsti; atkirsti; įkirsti; iškirsti; paiškirsti; nukirsti; panukirsti; pakirsti; parkirsti; perkirsti; piekirsti; prakirsti; prikirsti; sukirsti; užkirsti